Jòdi Emilien té ni twa réinion. Misié espè-kontab i ka vizité lantoupriz sirtou lè lafen lanné ka pwenté bout nen’y, dépi Sentàn jik Gran-Riviè dan linò. Penn initil di zot si misié ka déplasé ek woulé loto dan tout péyi-a.
Yè oswè i pa bien dòmi. Apenn i pran an douch pou lavé anba gadbou’y. I pa menm ni tan fè kafé, jijéwè brè’y, kidonk pa lapenn palé di ti-déjinen éti manmay Gwadloup ka palé di didiko, sa pa té anlè kont-li pies toubannman.
Mé misié té fen kon rat, dot té ké di i té maré kout. I désidé genyen an sanglich dan ti-zatrap bò lari a. Sé sé manti, ti-manzel la té bien risouvrè’y mensmi an boug kon’y i pa ka djè distrè épi zafè ijièn-lan. Koté lapropté i té tibren maniak. I kom tjansé avan i té désidé kò’y achté an bel janm pen épi bon founiti, kontel janbon, ton mayonez, marinad oben gwen. Madanm-lan pa té lé di djol-poliyis, dapré’y sa té ka fè pli bel ek mwen soubawou :
Anfen tjé kozé-a, Emilien té fen i désidé genyen doukwé plen bouden’y pou i pé tjébé tout lajounen-an. Ti-manzel-la palé’y di an nouvo sanglich ka fè firè. An Sanglich Malaka. I té fè an lasos espésial, épi ponm malaka.
Misié dabitid tibren délika, mé la pa té ni lentérésan a fè, lè bouden’w ka kriyé i fen. I asepté Sanglich Malaka-a. Kom i té ka alé Loren, i pran an labiè Lorèn pou akonpanié’y. Lè misié péyé, i pa piétè, mé i trouvé kanmenm 8 éro pou an sanglich menmsi i ni non an fwi ka vini Gwadloup, sa té titak chè. Kom kontab 8 éro ka fè kanmenm pres 50 fran. Menmsi nou pa an fran ankò, misié toujou té ka konparé tousa i ka genyen.
I pati bel balan, anfen si yo ka chaché an mòlòkòy, sé pa li Emilien yo ké trouvé. Sé té ba’y bwa pou alé. I pran direksion Mòn-Wouj, pas man poko té di zot sé Sen-Piè misié té rété pou genyen Sanglich Malaka-a.
I té ka woulé trankil lecha ek i pa sav sa ki pasé, mé bouden’y ba’y an son. I koumansé bouyi gloudou gloudou kon Dachin Marius-la. Misié pa fann, i mété sa asou zafè i pa té manjé ek dòmi bienkonmifo lavey-la.
Apré an tjilomet, i trapé an déziem alert, mé kou-tala anba bouden’y koumansé chatriyenn o sérié. I kom ralanti asou vites-li. Epi lo viraj-la dapré misié sé sa ta ka boulvèsé bonden’y.
Anlè misié wè an chan kann, sa kom fè’y bliyé titak. Mé briskèman té ni an twaziem alert. Son-an té pli irjan, mizik-la té pli fò kon baf loto sé jenn manmay-la. Fok i té pòté mannev, si i pa té anvi fon pantalon’y kom mouyé ek ka dégajé an mové lodè.
Misié chonjé zafè Sanglich Malaka-tala té vréman an mové prézaj. Pas i té trapé an… mal ka ka. I pa réfléchi trop. I mété fé détres-li ek i kouri an chan kann-lan kon an boug fou. Mé kon fonmi-fou, sé pa fou i té fou, mé présé i té présé. Emilien té sav sé té la selman i té ké pé soulajé kò’y, ek ladjé sa bouden’y pa té pé tjébé ankò a.
Jik jòdi Emilien pa ka genyen, ni sandwich, ni sanglich, jijéwè Sanglich Malaka, pies koté si sé pa li ki préparé’y. I pa anvi trapé pies mal bouden anlè lawout. Sé li ka kalibré sanglich-li.
Jid 20.06.22
Arrêtez votre délire ! Lire la suite
Pourquoi fondas et les autres gardent ignorés la réalité du comportement des amérindiens esclava Lire la suite
...rapport au substantif "raison". Mon dernier message voulait dire "an nou tÿoué kozé-a".
Lire la suiteLa raison occidentale et cartésienne qui a génocidé les Amérindiens et esclavisé les Noirs ? Lire la suite
...vous avez toujours réééézon zonzon...
Lire la suite...les queutards circoncis (qui peuvent donc être aussi des musulmans ou des évangélistes). Lire la suite
...n’est pas là... Lire la suite
...font profil bas en Martinique. Lire la suite
...Je n’ai AUCUN sentiment de culpabilité par rapport au judéocide nazi, et mes ancêtres n’y ont Lire la suite
La statue qui illustre l'article l'indique.
Lire la suite